- žvėriena
- žvėríena sf. sing. (1) DŽ, KŽ, žvėrienà (3) KII354, K, APhXXXI228, Rtr, KŽ; SD462, Sut, M, LL329, ŠT389 1. NdŽ žvėries mėsa: Žvėríena mėsa raudona J. Pagamink žvėrienos ir paukštienos, kad netrūktų nieko nei valgyti, nei gerti V.Krėv. Ant žvėrių tako [senovės lietuviai] nuliedavo midaus, miškų dvasioms padėdavo ant kelmų žalios ir keptos žvėrienos sp. Baisiai norėdamas valgyt, nusėdo karalaitis nuo žirgo, pririšęs jį an medžią pasiėmė šaudyklę ir eina par girią – bene sutiks kokias žvėres, katrų nušavęs išsikeptų žvėrienos BsPII235. Kaip liežuvis žvėrienos mėsą ragauj, taipo numano protinga širdis neviernus žodžius BbSir36,21. 2. medžiojami žvėrys, medžioklės laimikis: Žvėríeną gaudyti NdŽ. Tas medžiotojas pamedžioja, prišaudo žvėrienos ir ataneša Kp. Tos varnos tiekajau tokie iškadingi paukščiai yra, kurie ir sėklinėms, ir mažai žvėrienai iškadą padaro prš. Visa šitoji žvėriena gulėjo ant pačio kelio prie girininko trobos J.Bil. ^ Vanduo buvo spyna, medis buvo raktu, jogerė išėjo žvėrieną gaudyti, žvėriena išbėgo, o jogerė buvo sugautas (ponas Dievas išvedė izraelitėnus iš Egipto per Raudonąsias jūres) Sch63.
Dictionary of the Lithuanian Language.